1 – Pasiruošimas procesiniams veiksmams

1.1 – Pasiruošimo apžvalga

Pradedant pasiruošimą teismo procesui pagalbos aukoms specialistas turi apmąstyti tris veiksnius:

  • Tam, kad būtų galima pradėti pasiruošimą, svarbu žinoti, kaip jaučiasi nukentėjusysis ir tai, kaip jis įsivaizduoja savo dalyvavimą procese;
  • Kartais neįmanoma nukentėjusiojo paruošti iš anksto, tad pagalbos aukoms specialistas turi pasiruošti visas planuotas veiklas su nukentėjusiuoju atlikti per trumpą kontaktui skirtą laiką iki procesinio veiksmo pradžios;
  • Nukentėjusiųjų paruošimas turi būti pritaikomas pagal jų poreikius.

Bet kuriuo atveju, pirmasis nukentėjusiojo paruošimo žingsnis yra pirmasis pagalbos aukoms specialisto kontaktas su nukentėjusiuoju. Kai kurie nukentėjusieji dėl palydos kreipiasi tiesiogiai į organizacijas, teikiančias pagalbą nusikalstamų veikų aukoms, nepaisydami to, ar jie iš tos organizacijos jau gauna pagalbą, ar ne. Jei nukentėjusysis kreipiasi pats, pagalbos aukoms specialistas turi galimybę su nukentėjusiuoju susipažinti prieš procesinio veiksmo pradžią ir sukurti stipresnį abipusį pasitikėjimą.

Kitais atvejais baudžiamosios justicijos institucija susisiekia su organizacija, kuri teikia pagalbą, kad ši procese dalyvausiančiam nukentėjusiajam skirtų palydintį pagalbos aukoms specialistą. Kai nukentėjusiojo palydos prašo ne pats nukentėjusysis, pagalbos aukoms specialistas apie jį neturi jokių žinių ir, deja, pasitaiko ir tokių atvejų, kai atitinkama baudžiamosios justicijos institucija nukentėjusiojo neinformuoja apie tai, kad jam paskirtą pagalbos aukoms specialistas, kuris kartu dalyvaus atliekant atitinkamą procesinį veiksmą. Siekiant tinkamai pasirengti procesiniam veiksmui pagalbos aukos specialistas turi susipažinti su šia informacija:

  • Trumpa viktimizacijos istorija. Susipažinimas su situacija leidžia pagalbos aukoms specialistui geriau orientuotis, išvengti nereikalingų klausimų, kurie galėtų nukentėjusiajam sukelti antrinę viktimizaciją. Taip pat jei organizacija turi daugiau pagalbos aukoms specialistų, kurie yra sukaupę daugiau žinių kaip reikėtų dirbti su specifinių nusikalstamų veikų aukomis, atsakant į užklausą dėl palydėjimo gali būtų pasirenkami labiau tai situacijai tinkantys darbuotojai.
  • Informacija apie nukentėjusiojo santykius su kaltininku. 

Jei nukentėjusysis jau gauna pagalbą iš organizacijos teikiančios pagalbą nusikaltimo aukoms, bet baudžiamosios justicijos institucija pasirenka pateikti prašymą dėl lydinčio specialisto paskyrimo kitai organizacijai, baudžiamosios justicijos institucijos skirtas pagalbos aukoms specialistas turi susisiekti su ta organizacija, kuri jau teikia paramą nukentėjusiajam ir įsitikinti, kad ta organizacija turi pagalbos aukoms specialistą, kuris galėtų lydėti nukentėjusįjį atliekant procesinį veiksmą.

Jei nukentėjusysis nenori būti palydėtas, pagalbos aukoms specialistas turi gerbti tokį sprendimą ir apie jį pranešti baudžiamosios justicijos institucijai, kad pagalbos aukoms specialisto paslaugų prašymas būtų panaikintas.

Po pirmo kontakto su nukentėjusiuoju, pagalbos aukoms specialistas turi įvykdyti kitus nukentėjusiojo parengimo etapus.

1.2 – Pagalbos aukoms specialisto prisistatymas ir susipažinimas su nukentėjusiuoju

Norint užmegzti emocinį kontaktą ir abipusiu patikėjimu grįstus santykius su nukentėjusiuoju, pirmo kontakto metu siūloma naudoti pokalbių ledlaužius. 

Dirbant su vaikais, pagalbos aukoms specialistas gali naudoti žaidimus ar pasiūlyti kitas nerimtas veiklas. Siekiant sukurti santykį bei laisviau bendrauti su nukentėjusiu vaiku, pagalbos aukoms specialistas gali naudoti tokias veiklas kaip piešimas, tapymas, stalo žaidimai ir panašiai. 

Su jaunuoliais ir suaugusiaisiais toks santykis gali būti kuriamas neformalaus pokalbio metu. 

Sukurtas emocinis santykis ir pasitikėjimas turėtų palengvinti nukentėjusiųjų gebėjimą dalintis asmenine informacija. Pavyzdžiui:

  • Vardu;
  • Amžiumi;
  • Informacija apie tai, su kuo gyvena nukentėjusysis;
  • Kur mokosi ar dirba nukentėjusysis;
  • Nukentėjusiojo pomėgiais ir tai, ko jis nemėgsta;
  • Informacija apie santykius su šeima ir draugais;
  • Kita reikalinga informacija ir informacija, kuri nukentėjusiajam gali atrodyti svarbi ar kuria jie tiesiog nori pasidalinti.

1.3 – Susipažinimas su viktimizacijos istorija

Po pirmojo kontakto su nukentėjusiuoju pagalbos aukoms specialistas turi įvertinti nukentėjusiojo asmeninę patirtį ir nusikalstamos veikos aplinkybes, emocinę būseną bei tai, ar nukentėjusiajam negresia fizinis ar ekonominis pavojus. Šio įvertinimo dėka pagalbos aukoms specialistas turės pakankamai žinių, kad nuspręstų, ar nukentėjusysis atitinka pažeidžiamo asmens kriterijus. Jei pagalbos aukoms specialistas mano, kad nukentėjusysis yra pažeidžiamas, pagalbos aukoms specialistas turėtų baudžiamosios justicijos institucijai pateikti pagrįstą prašymą pripažinti tokį nukentėjusiojo pažeidžiamumo statusą.

Kai įmanoma, nukentėjusiųjų apklausas turėtų atlikti ikiteisminio tyrimo teisėjai, kad teismo posėdžio galima būtų tik perskaityti nukentėjusiojo parodymus ir jam nereikėtų susitikti su kaltininku.

1.4 – Darbo metodo pasirinkimas pagal nukentėjusiojo situaciją

Po anksčiau minėto vertinimo pagalbos aukoms specialistas, atsižvelgdamas į nukentėjusiojo viktimizacijos istoriją, įvertina nukentėjusiojo poreikius ir atitinkamai parenka darbo metodiką, kad galėtų geriau padėti nukentėjusiajam.

1.4.1 – Darbas su vaikais ir jaunuoliais

Jei nukentėjusysis yra nepilnametis, pirmasis kontaktas turėtų būti su jo tėvais ar globėjais. Šio kontakto metu pagalbos aukoms specialistas turi paaiškinti tėvams ar globėjams, kodėl nukentėjusiojo palyda yra svarbi. Pagalbos aukoms specialistas taip pat turėtų pasistengti nuraminti tėvus ar globėjus bei surinkti visą įmanomą faktinę informaciją apie patirtą nusikalstamą veiką bei vaiko vaidmenį jos metu. Tokia informacija padeda pagalbos aukoms specialistui vengti temų, kurios sustiprintų vaiko jaučiamą nerimą dėl kontakto su nepažįstamu specialistu.

1.4.2 – Darbas su negalią turinčiais asmenimis

Pagalbos aukoms specialistas būtinai turi atsižvelgti į nukentėjusiųjų turimas negalias. Pavyzdžiui, fizinė negalia gali paveikti nukentėjusiojo mobilumą ir apsunkinti jo atvykimą į baudžiamosios justicijos instituciją. Nors nukentėjusysis įprastai jau būna susitikęs su teisėsaugos pareigūnais anksčiau ir pastarieji žino apie nukentėjusiojo fizinę negalią, labai svarbu, kad pagalbos aukoms specialistas taip pat žinotų apie visus fizinius sunkumus su kuriais gali susidurti nukentėjusysis bei informuotų baudžiamosios justicijos institucijos darbuotojus apie poreikį atsižvelgti į nukentėjusiojo negalią. Jei nukentėjusysis turi protinę negalią, jam gali būti reikalinga specializuota parama, tad žinodamas apie tokį poreikį, pagalbos aukoms specialistas gali tinkamai paaiškinti nukentėjusiajam reikalingą informaciją.

1.4.3 – Darbas su skirtingų kultūrų ir tikėjimų nukentėjusiaisiais

Vertinant nukentėjusiojo poreikius bei planuojant jo palydėjimą, svarbu atsižvelgti ir į nukentėjusiojo skirtingą kultūrinę kilmę ir tikėjimą. Pagalbos aukoms specialistas turi žinoti, jei dėl kitokios nukentėjusiojo kultūros ar tikėjimo jam reikalingas specializuotas paruošimas teismo procesui. Pavyzdžiui, gali tekti detaliau paaiškinti nacionalinę baudžiamojo proceso sistemą, jei nukentėjusysis anksčiau buvo susidūręs su kitos kultūros baudžiamojo proceso sistema.

Tam tikrose situacijose, tokiose kaip lytinių organų sužalojimai ar priverstinės santuokos, pagalbos aukoms specialistas, tam kad galėtų suteikti tinkamą paramą ir palydą, turi būti itin dėmesingas nukentėjusiajam bei turėti daugiau specifinių žinių ir patirties suteikiant paramą nukentėjusiesiems nuo panašių nusikalstamų veikų.

Pagalbos aukoms specialistas taip pat turi būti atidus ir suprasti, kad kiti baudžiamojo proceso dalyviai gali neturėti informacijos apie nukentėjusiojo kultūrą ar tikėjimą. Tokiu atveju, pagalbos aukoms specialistas turėtų suteikti daugiau informacijos prokurorui, Pagalbos aukoms specialistas taip pat turi būti atidus ir suprasti, kad kiti baudžiamojo proceso dalyviai gali neturėti informacijos apie nukentėjusiojo kultūrą ar tikėjimą. Tokiu atveju, pagalbos aukoms specialistas turėtų suteikti daugiau informacijos prokurorui, advokatams ir teisėsaugos pareigūnams apie tinkamą elgesį su kitos kultūros ar tikėjimo atstovais.

1.5 – Nukentėjusiųjų emocijos

Šis žingsnis yra universalus – pagalbos aukoms specialistas turi išsiaiškinti kaip jaučiasi nukentėjusysis. Tai padaroma pokalbio metu pagalbos aukoms specialistui paskatinant nukentėjusįjį pasidalinti kylančiais jausmais – baimėmis, nerimu ir pan. Šio pokalbio metu pagalbos aukoms specialistas taip pat turi išsiaiškinti, ar nukentėjusysis yra susipažinęs su teisine sistema, kadangi informacijos trūkumas nukentėjusiajam gali kelti papildomą nerimą.

Nukentėjusiojo paruošimo metu pagalbos aukoms specialistas turi pasikalbėti su nukentėjusiuoju apie tai, kaip pastarasis jaučiasi laukdamas procesinio veiksmo bei padėti nukentėjusiajam suprasti, kad jo reakcijos yra normalios ir suprantamos. Pagalbos aukoms specialistas, jei tai įmanoma, turėtų padėti nukentėjusiajam išsklaidyti kilusias baimes ir jį nuraminti.

Dažniausiai nukentėjusiųjų jaučiama baimė yra susijusi su informacijos apie teisinę sistemą trūkumu bei tikimybe, kad procesinio veiksmo metu teks susitikti su kaltininku. Padedant nukentėjusiajam pašalinti informacijos trūkumą, jam turėtų būti pateikiamas bendras paaiškinimas, kaip bus atliekamas procesinis veiksmas. Atsižvelgdamas į nukentėjusiojo nerimą dėl potencialaus susitikinimo su kaltininku pagalbos aukoms specialistas turi skirti laiko ir paruošti nukentėjusįjį tokiai susitikimo galimybei, kadangi tai gali įvykti baudžiamosios justicijos institucijos koridoriuose ar procesinio veiksmo metu.

1.6 – Procesinio veiksmo turinio išaiškinimas

Nukentėjusieji dažnai jaučia nerimą arba yra neužtikrinti prieš procesinius veiksmus, nes ši situacija jiems yra nauja ir jie nieko apie ją nežino. Būtent todėl reikalingas profesionalus specialistas, kuris palydėtų nukentėjusįjį bei parengtų jį teismo posėdžiui ar procesiniams veiksmams. 

Siekiant sumažinti nukentėjusiojo nerimą primygtinai siūloma nukentėjusiajam apsilankyti teismo salėje prieš teismo posėdį, paaiškinti jam, ką reiškia teismo šaukimas, papasakoti apie tai, ko nukentėjusieji gali tikėtis proceso metu, kokiomis temomis baudžiamojo proceso dalyviai gali užduoti klausimus ir panašiai.

Svarbu, kad nukentėjusieji suprastų, kad kai kurie kaltininko gynėjo užduodami klausimai gali būti nepatogūs. Dauguma nukentėjusiųjų mano, kad advokatai netiki jų pasidalintais išgyvenimais, todėl užduoda nejaukius ar abejonę nukentėjusiojo parodymais keliančius klausimus. Būtent todėl svarbu nukentėjusiesiems paaiškinti, kad kaltininko gynėjas tiesiog atlieka savo darbą ir gina savo kliento interesus nepriklausomai nuo to, ar nukentėjusiojo pateikiami faktai yra teisingi, ar ne. Beje, nukentėjusysis taip pat turi teisę turėti advokatą (įgaliotąjį atstovą). Valstybė garantuoja nukentėjusiesiems tokią nemokamą antrinę teisinę pagalbą.

Taip pat reikia įvertinti ir tai, kad yra tikimybė, jog nukentėjusiajam procesinio veiksmo metu teks sutikti kaltininką ir jo gimines bei draugus – pagalbos aukoms specialistas turi paruošti nukentėjusįjį tokiam susitikimui ir kartu sukurti planą, kaip nukentėjusysis galėtų elgtis tokiu atveju: stengtis laikytis atokiau nuo kaltininko ir jo artimųjų, nereaguoti į provokacijas ir, jei nukentėjusysis jaučia grėsmę, apie tai informuoti pagalbos aukoms specialistą ir/arba apie tai iškart pranešti atitinkamiems baudžiamosios justicijos pareigūnams.

Nukentėjusieji taip pat turi būti supažindinami su savo teise būti išgirstais, teikti parodymus ar informaciją, kuri gali būti svarbi baudžiamajam procesui. 

Nukentėjusieji tai pat turėtų būti supažindinami su galimybe, kad net jei jie minėjo tam tikrus faktus pildydami pranešimą apie nusikalstamą veiką, baudžiamosios justicijos institucijos gali juos pakviesti pateikti papildomus parodymus arba plačiau paaiškinti jau pateiktus parodymus. 

Pagalbos aukoms specialistas turėtų paaiškinti nukentėjusiajam, kad teismo posėdžio metu teisėjas, prokuroras, kaltinamojo gynybos advokatas ir (ar) nukentėjusiojo advokatas (įgaliotasis atstovas) jam gali užduoti kokių nors klausimų. Svarbu paminėti, kad teismo posėdžio metu yra normalu sulaukti daug tikslinamųjų klausimų, kadangi teismui, norinčiam priimti pagrįstą sprendimą, reikalinga visa įmanoma informacija. Pagalbos aukoms specialistas taip pat turėtų supažindinti nukentėjusįjį su procesinį veiksmą atliekančio pareigūno lūkesčiu, kad nukentėjusysis apie savo patirtį papasakos savais žodžiais. Visgi pagalbos aukoms specialistas turėtų patarti nukentėjusiajam prieš kiekvieną procesinį veiksmą pagalvoti ir susidėlioti visą informaciją, kurią jis pateiks.

Pagalbos aukoms specialistas turi pranešti nukentėjusiajam, kad jis gali su savimi turėti reikalingiausius užrašus (pavyzdžiui, su svarbiausiomis įvykių datomis). Taip pat svarbu, kad pagalbos aukoms specialistas teisingai perduotų informaciją apie tai, kad visiškai normalu, jog nukentėjusysis gali neprisiminti kai kurių įvykio detalių, ypač jei nuo nusikalstamos veikos praėjo daug laiko. Nukentėjusysis turi suprasti, kad tokiu atveju galima atsakyti į klausimą „neprisimenu“.

Pagalbos aukoms specialistas taip pat turėtų paaiškinti nukentėjusiajam ir formalumus, kurių laikomasi teismo salėje. Pavyzdžiui:

  • Specifinius teisėjų, prokurorų ir advokatų drabužius bei pareigą atsistoti, kai teisėjas įeina į posėdžių salę; 
  • Kaip daromi garso ir vaizdo įrašai; 
  • Teismo posėdžių salės išdėstymą ir visų teismo posėdžio dalyvių vietas (jei neįmanoma aplankyti teismo salės prieš teismo posėdžio pradžią, nukentėjusįjį su šia informacija galima supažindinti naudojant virtualų teismo posėdžių salės modelį http://sale.teismai.lt/lt/virtuali-sale/baudziamoji-byla.

Labai svarbu nukentėjusiajam papasakoti apie įstatymų numatomas pareigos liudyti išimtis: Baudžiamojo proceso kodeksas numato, kad asmuo gali neduoti parodymų arba neatsakyti į kai kuriuos pateiktus klausimus prieš savo šeimos narius ar artimuosius giminaičius, o kai kurių asmenų apklausos išvis negalimos (pavyzdžiui, įprastai asmenys negali būti apklausti kaip liudytojai apie jų pačių galimai padarytas nusikalstamas veikas, dvasininkai – apie tai, kas jiems buvo patikėta per išpažintį, žurnalistai – apie tai, kas sudaro informacijos šaltinio paslaptį ir pan.).

Dirbdamas su vaikais pagalbos aukoms specialistas privalo paaiškinti šiuo dalykus:

  • Kas yra teismo rūmai – tai pastatas, kuriame sprendžiamos kai kurios problemos;
  • Baudžiamojo proceso tikslą naudojant „dėlionės” metaforą, kur vaikas atitinka trūkstamą detalę, kad teismui paaiškėtų pilna istorija – vaikas turi pasakyti, ką žino ar prisimena apie patirtą nusikalstamą veiką; 
  • Kodėl vaikas turi dalyvauti atliekant procesinius veiksmus ir kokius jausmus tai gali sukelti;
  • Tiesos sampratą. Svarbu įsitikinti, kad vaikas žino skirtumą tarp tiesos ir pramanymų, tikrovės ir išsigalvojimų. Svarbu pabrėžti, kad baudžiamajame procese priimami svarbūs sprendimai, tad reikia sakyti tik tiesą;
  • Svarbu pabrėžti, kad sprendimai baudžiamajame procese priklauso ne vien tik nuo vaiko pasakotos istorijos; 
  • Baudžiamosios justicijos pareigūnai dalyvaujantys atliekant procesinį veiksmą – tai žmonės, kurie padeda vaikams, kurie turi problemų. Todėl kad galėtų išspręsti vaikų problemas, jiems reikia žinoti, kas nutiko vaikui;
  • Kad kai kurie klausimai vaikams gali priminti apie dalykus, kuriuos jie norėtų pamiršti. Būtina paaiškinti, kad baudžiamosios justicijos pareigūnams labai svarbu, kad vaikas papasakotų viską;
  • Kad žmonės, kurie kalbės su vaiku, nori jam padėti ir jį apsaugoti.

Nukentėjusieji dažniausiai suvokia baudžiamosios justicijos institucijas ir baudžiamąjį procesą kaip tolimą, jų neliečiančią realybę, tad pagalbos aukoms specialistas turi normalizuoti dalyvavimą atliekant procesinius veiksmus nesumenkindamas nukentėjusiojo jausmų dėl iškilusios situacijos. Naudinga paaiškinti, kad visi baudžiamosios justicijos institucijų darbuotojai yra žmonės, kurie turi savitas patirtis, geba skirti teisingumą nuo neteisingumo, jaučia emocijas bei gali patikėti tikra istorija. 

Galiausia, labai svarbu, kad pagalbos aukoms specialistas pabrėžtų, kad nusikalstamas elgesys, kurį išgyveno nukentėjusysis, nėra priimtinas ar toleruojamas visuomenėje ir teismas yra būdas tai parodyti, kad tie, kurie nesilaiko įstatymo bus laikomi atsakingais ir turės susidurti su tokio elgesio pasekmėmis. Dėl šios priežasties nukentėjusiojo dalyvavimas atliekant procesinius veiksmus gali prisidėti prie jo patiriamų sunkumų mažinimo.

1.7 – Pagalbos aukoms specialisto vaidmuo atliekant procesinius veiksmus

Pagalbos aukoms specialisto vaidmuo lydint nukentėjusįjį negali būti prilygintas advokato vaidmeniui teismo procese. Būtent todėl pagalbos aukoms specialisto galimybės padėti nukentėjusiajam yra ribotos. Vis dėlto pagalbos aukoms specialistas turėtų pabrėžti, kad jis bus su auka visą laiką, kol bus atliekamas atitinkamas procesinis veiksmas.

Pagalbos aukoms specialistas yra žmogus, kuris teikia esminę pagalbą nukentėjusiajam sunkiausiais kiekvieno procesinio veiksmo momentais. Jis teikia praktinę pagalbą suteikdamas informaciją apie nukentėjusiojo teises ir atsako į emocinius nukentėjusiojo poreikius.

Abipusis pasitikėjimas tarp nukentėjusiojo ir pagalbos aukoms specialisto leidžia nukentėjusiesiems laisviau išsipasakoti, kai jie, atlikdami procesinius veiksmus, susiduria su stresą keliančiais jausmais. 

Be emocinės ir praktinės pagalbos, pagalbos aukoms specialistas taip pat teikia psichologinę paramą (jei jis turi psichologinį išsilavinimą) bei gali padėti apklausiant nukentėjusįjį. Tokiu atveju, pagalbos aukoms specialisto vaidmuo atliekant procesinius veiksmus gali būti aktyvesnis, pavyzdžiui, jis gali padėti perfrazuodamas klausimus. Tai ypač svarbu, kai apklausiamas nepilnametis. 

Pagalbos aukoms specialistas taip pat turėtų paaiškinti, kad jo užduotis yra padėti nukentėjusiajam, o ne priimti sprendimus apie tai, ar nukentėjusysis davė teisingus parodymus.

Galiausiai, visiems baudžiamojo proceso dalyviams turi būti aišku, kad pagalbos aukoms specialistas procese dalyvauja siekdamas užtikrinti, jog būtų atsižvelgiama į nukentėjusiojo poreikius. Dėl to svarbu, kad nukentėjusysis suprastų, jog jo atvirumas kalbant su pagalbos aukoms specialistu yra būtinas norint atsakyti į visus nukentėjusiajam kylančius klausimus bei išsklaidyti kilusias dvejones. Nukentėjusysis turi žinoti, kad jis visada gali pasikalbėti su pagalbos aukoms specialistu – prieš atliekant kiekvieną procesinį veiksmą, jo atlikimo metu ar jį baigus.

1.8 – Nukentėjusiojo poreikių įvertinimas

Pasiruošimo dalis taip pat turi įtraukti ir įvertinimą, ar nukentėjusysis turi kokių nors specifinių poreikių, ypač susijusių su jo saugumu. 

Jei identifikuojamas koks nors nukentėjusiojo poreikis, pagalbos aukoms specialistas turėtų pateikti prašymą (rašytinį arba žodinį) atitinkamam baudžiamosios justicijos pareigūnui, kad atliekant procesinį veiksmą būtų taikomos tinkamos nukentėjusiojo apsaugos priemonės. Toks prašymas turi būti pagrįstas galiojančiais teisės aktais. 

Galimos apsaugos priemonės apima:

  • Kaltinamojo pašalinimą iš teismo posėdžių salės nukentėjusiojo parodymų davimo metu;
  • Tinkamomis technologijomis grįstus liudijimo būdus, padedančius išvengti akių kontakto tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo;
  • Būdus, kurie padeda išvengti nukentėjusiojo ir kaltinamojo susitikimo teismo rūmuose (pavyzdžiui, leidimas nukentėjusiajam įeiti ir išeiti per kitą išėjimą nei kaltinamasis bei pasirinkimas laukti savo parodymų davimo pradžios saugiame kambaryje);
  • To paties specialisto pakvietimą antrą kartą apklausiant nukentėjusįjį;
  • Tos pačios, kaip ir nukentėjusiojo, lyties specialisto atliekamą apklausą, kai nusikalstama veika susijusi su seksualine prievarta, smurtu dėl lyties ar smurtu artimoje aplinkoje;
  • Ikiteisminio tyrimo teisėjo atliekamas apklausas ikiteisminio tyrimo metu ir parodymų perskaitymą teisminio nagrinėjimo metu;
  • Neviešus teismo posėdžius.

1.9 – Apsilankymas baudžiamosios justicijos institucijose

Nukentėjusiesiems nerimą dažnai kelia žinių trūkumas apie vietą, kurioje bus atliekamas procesinis veiksmas. Patariama kartu su nukentėjusiuoju iš anksto apsilankyti institucijoje, kur bus atliekamas procesinis veiksmas (ypač – teismo rūmuose, rengiantis teismo posėdžiui). Jei tai neįmanoma, derėtų pasinaudoti žemiau pateikiamais pasiūlymais (kartu arba atskirai)

Atvykti kiek anksčiau prieš procesinio veiksmo pradžią ir susipažinti su baudžiamosios justicijos institucija.

1.10 – Praktiniai patarimai, kaip pasiruošti procesiniam veiksmui

Geras nukentėjusiojo paruošimas dalyvavimui procesiniame veiksme ir parodymų teikimui remiasi praktiniais patarimais, kurie pradėtų nukentėjusiesiems mažiau jaudintis.

Apibendrinant, svarbu, kad nukentėjusysis:

  • Atvyktų į baudžiamosios justicijos instituciją kiek anksčiau ir spėtų apsiprasti prieš pradedant procesinį veiksmą; 
  • Visada sakytų tiesą;
  • Atidžiai klausytųsi užduodamų klausimų;
  • Prieš atsakydamas neskubėdamas apgalvotų savo atsakymus;
  • Neatsakinėtų į klausimus, kuriuos ne iki galo supranta;
  • Prisimintų, kad jis nėra atsakingas už baudžiamosios justicijos institucijų priimamus sprendimus.

1.11 – Aukos palyda skundo, pareiškimo ar pranešimo apie nusikalstamą veiką pateikimo metu

Jei auka nekalba lietuviškai, pagalbos aukoms specialistas, kuris lydės auką pateikti pareiškimą apie patirtą nusikalstamą veiką, turėtų susisiekti su policijos komisariatu, kuriame ketinama pateikti pareiškimą, ir pasiteirauti ar jie turi tinkamą vertėją, arba darbuotoją, kuris kalbėtų aukai suprantama kalba. 

Jei nei vienas iš šių variantų nėra įmanomas, galimos alternatyvos:

  • Pateikti pareiškimą raštu;
  • Auką gali lydėti jų pažįstamas asmuo, kuris gali pavertėjauti (vaikai, ypač aukos, to daryti negali);
  • Susitarti, kada auka gali atvykti ir pareiškimą pildyti tik dalyvaujant vertėjui; 
  • Jei aukų paramos organizacija turi tokią galimybę, susisiekti su pažįstamais vertėjais ir paprašyti jų pagalbos pildant pareiškimą; 
  • Ypatingais atvejais, pagalbos aukoms specialistas gali pats pavertėjauti aukai (pavyzdžiui, jei reikia susitarti dėl vietos nakvynės namuose/prieglaudoje).

Koordinatorius

Partneris