KAS YRA KAS?


1. Nuo nusikalstamos veikos nukentėjęs asmuo

Nusikaltimų aukos baudžiamajame procese vadinamos nukentėjusiaisiais. Nukentėjusysis yra fizinis asmuo (žmogus), kuriam nusikalstama veika (nusikaltimu arba baudžiamuoju nusižengimu) padaryta fizinės, turtinės ar neturtinės žalos, arba nuo nusikalstamos veikos mirusio fizinio asmens šeimos narys ar artimasis giminaitis, kurie dėl to asmens mirties patyrė fizinės, turtinės ar neturtinės žalos. 

Asmuo pripažįstamas nukentėjusiuoju ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro nutarimu ar teismo nutartimi. Teisės, kurias įstatymai suteikia pripažintiems nukentėjusiesiems atsiranda nuo to momento, kada toks nutarimas ar nutartis priimami. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Respublikos pagalbos nuo nusikalstamos veikos nukentėjusiems asmenims numatytas teises turi ir nukentėję nuo nusikalstamų veikų žmonės, kurie dar nėra pripažinti nukentėjusiaisiais baudžiamajame procese – fiziniai asmenys, kuris tiesiogiai dėl nusikalstamos veikos patyrė fizinės, turtinės ir (ar) neturtinės žalos, bei fizinių asmenų, kurie mirė dėl nusikalstamos veikos, šeimų nariai bei artimieji giminaičiai, kurie dėl to asmens mirties patyrė fizinės, turtinės ir (ar) neturtinės žalos. Tokie asmenys, pavyzdžiui, turi teisę pasirinkti asmenį, kuris dalyvautų kreipiantis į pirmojo kontakto instituciją (pavyzdžiui, į ikiteisminio tyrimo įstaigą, kuriai pateikiamas pranešimas, pareiškimas ar skundas dėl nusikalstamos veikos) ir padėtų nukentėjusiam nuo nusikalstamos veikos asmeniui suprasti ir būti suprastam.

Baudžiamojo proceso kodeksas atskirai įtvirtina nukentėjusiojo teises. Su jomis kiekvienas nukentėjusysis turi būti supažindintas prieš pradedant pirmąją jo ar jos apklausą ikiteisminio tyrimo įstaigoje. Tačiau Baudžiamojo proceso kodeksas taip pat nustato, kad pagrindinė nukentėjusiojo pareiga yra duoti parodymus ir jis prisiekia bei atsako už melagingus parodymus kaip liudytojas.

2. Liudytojas

Liudytoju gali būti kiekvienas asmuo, apie kurį yra duomenų, kad jis gali žinoti kokių nors reikšmės turinčių aplinkybių, kurios padėtų išspręsti bylą. Tam tikra prasme liudytojai dažnokai yra netiesioginės nusikalstamos veikos aukos, nes dažnai yra skausminga patirtis vien tik pamatyti kaip daroma nusikalstama veika.

Kiekvienas liudytojas, šaukiamas į apklausą, privalo atvykti ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro arba teismo nurodytu laiku ir privalo atsakyti į visus užduodamus klausimus teisingai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad įtariamojo ir kaltinamojo šeimos nariai bei artimieji giminaičiai gali atsisakyti duoti parodymus arba atsisakyti atsakyti į tam tikrus pateiktus klausimus. Tačiau jie vis tiek privalo atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą ar teismą, jei yra šaukiami apklausai.

Teisminio nagrinėjimo metu liudytojams draudžiama būti teismo salėje, kol jie dar nėra davę parodymų, taigi jie turėtų luktelėti nurodytoje laukimo vietoje ir įeiti į teismo salę tik tada, kai pakviečiami duoti parodymus. Liudytojo apklausos teisme laikui kaltinamasis gali būti laikinai pašalintas iš teismo salės, jei teismas nusprendžia, kad kaltinamojo akivaizdoje liudytojas gali neatskleisti visos tiesos. Tokiais atvejais kaltinamajam sudaromos galimybės stebėti apklausą iš kitos patalpos ir pateikti klausimus liudytojui – klausimai perduodami teisėjui, kuris privalo juos užduoti.

Apklausų metu liudytojai privalo atsakyti į visus užduotus klausimus. Melagingi liudytojo parodymai laikomi nusikaltimu. Kiekvienas gali būti baudžiamas už tai, kad davė melagingus parodymus – nesakė tiesos žinodamas, kad jis ar ji meluoja. Tačiau niekas negali nei teisiškai, nei kaip nors kitaip smerkti liudytojo už tai, kad jis ar ji kažkurių nusikalstamos veikos detalių neprisimena.

3. Pagalbos aukoms specialistas

Pagalbos aukoms specialistas – Pagalbos nuo nusikalstamos veikos nukentėjusiems asmenims akredituotos tarnybos specialistas, teikiantis informaciją, konsultacijas ir (ar) paslaugas nuo nusikalstamos veikos nukentėjusiems asmenims atsižvelgiant į individualius nukentėjusių asmenų poreikius, dėl padarytos nusikalstamos veikos atsiradusius poreikius ir nusikalstamos veikos pobūdį. Viena iš pagalbos aukoms specialisto funkcijų – nukentėjusio asmens prašymu organizuoti jo palydėjimą į kitas įstaigas ir organizacijas, taip pat ir į baudžiamosios justicijos sistemos įstaigas (ikiteisminio tyrimo įstaigas ir teismą).

Pagalbos aukoms specialistai yra tinkamai pasirengę, todėl geba suprasti kaip jaučiasi nukentėję nuo nusikalstamų veikų asmenys, ką jie patiria po nusikalstamos veikos. Tad pagrindinė pagalbos aukoms specialisto užduotis – pagelbėti nusikalstamų veikų aukoms įveikti ar bent sušvelninti patirtą nusikalstamos veikos poveikį. Siekdami šio tikslo pagalbos aukoms specialistai teikia įvairių formų pagalbą nusikalstamų veikų aukoms, pavyzdžiui, emocinę, psichologinę ar teisinę paramą, padeda spręsti praktines nusikalstamos veikos nulemtas problemas (pavyzdžiui, padeda kreipiantis socialinių pašalpų ir pan.).

Tam, kad galėtų atlikti šias funkcijas, pagalbos aukoms specialistai turi būti įgiję atitinkamus profesinius ir asmeninius įgūdžius. Labai svarbu, kad jie turėtų įgiję aukštąjį išsilavinimą kurioje nors iš sričių, tiesiogiai susijusių su nusikalstamų veikų aukų poreikiais (psichologijos, teisės, socialinio darbo ar kitoje artimoje srityje). Tačiau to nepakanka. Svarbu, kad pagalbos aukoms specialistai būtų baigę specialius pagalbos nukentėjusiems nuo nusikalstamų veikų kursus. Taigi pagalbos aukoms specialistai turi būti įsigilinę į viktimizacijos pasekmių, aukų reagavimo į nusikalstamas veikas, teikiamų socialinių paslaugų klausimus ir gebėti teikti informaciją šiais klausimais.

Asmeniškai, pagalbos aukoms specialistai turi gebėti išklausyti nusikalstamų veikų aukas, suprasti jų pažeidžiamumą ir suteikti emocinę paramą, gebėti priimti visa, kuo nusikalstamų veikų aukos nori pasidalinti ir pripažinti, kad yra dalykų, apie kuriuos aukos nenori pasakoti, gerbti aukų sprendimus net tada, kai jie pagalbos aukoms specialisto nuomone prieštarauja paties nukentėjusio nuo nusikalstamos veikos asmens interesams.

Bendraujant su baudžiamosios justicijos sistemos institucijų pareigūnais nukentėję nuo nusikalstamų veikų asmenys gali būti lydimi pagalbos aukoms specialistų. Tokiose situacijose nusikalstamų veikų aukoms svarbu žinoti kokie teisiniai procesai ir sprendimai jų laukia, itin svarbu, kad šalia būtų žmogus, kuriuo auka gali pasikliauti. Pagalbos aukoms specialistai tokiais atvejais turėtų padėti nukentėjusiems nuo nusikalstamų veikų asmenims susiorientuoti baudžiamosios sistemos institucijų koridoriuose, paaiškinti jiems baudžiamojo proceso eigą ir ypatumus, atsakyti į nusikalstamų veikų aukoms kylančius klausimus ir abejones.


Koordinatorius

Partneris