2 – Dalyvavimas procesiniuose veiksmuose

2.1 – Susitikimas su nusikalstamos veikos auka

Pagalbos aukoms specialistas, lydėdamas vaikus ar jaunus asmenis, gali su savimi turėti priemonių, palengvinančių jiems laukti susitikimo su ikiteisminio tyrimo pareigūnu, prokuroru ar teisėju, pavyzdžiui, spalvinimo knygelių. Tokia priemonė nukreipia vaiko dėmesį nuo vykstančių procesinių veiksmų ir sumažina patiriamą nerimą. 

Pagalbos aukoms specialistas turėtų pasikalbėti su nukentėjusiuoju iš anksto, prieš pradedant atitinkamą baudžiamojo proceso veiksmą, pasidomėti, kaip jis ar ji jaučiasi, kokių turi klausimų ir abejonių dėl tolimesnių proceso veiksmų.

Tokio pokalbio metu nukentėjusysis gali suteikti informacijos, kurios anksčiau nebuvo aptaręs su pagalbos aukoms specialistu, o specialistas turi būti pasirengęs tokią informaciją priimti. Jei tai, ką nukentėjusysis pasakoja, turi reikšmės procesiniams veiksmams ar visam baudžiamajam procesui, pagalbos aukoms specialistas turėtų perduoti informaciją kompetentingai teisminei institucijai – prieš arba po procesinių veiksmų, atsižvelgiant į informacijos svarbą ir į tai, kaip ji gali paveikti baudžiamąjį procesą bei nukentėjusiojo poreikius.

2.2 – Ką daryti, jei iki procesinių veiksmų pradžios nebuvo galimybių susisiekti su nusikalstamos veikos auka?

Procesinių veiksmų dieną, jei nebuvo galimybių iš anksto paruošti aukos, pagalbos aukoms specialistas, bendradarbiaudamas su atitinkama baudžiamosios justicijos sistemos institucija, turėtų rasti patalpą pokalbiui su nukentėjusiuoju. Net ir tokie trumpi pokalbiai įprastai padeda nukentėjusiesiems geriau pasirengti procesiniams veiksmams.

2.3 – Susipažinimas su proceso vykdymo vieta

Pagalbos aukoms specialistas turi:

• būti susipažinęs su vieta, kurioje vyks procesiniai veiksmai:

Pagalbos aukoms specialistas turėtų aplankyti procesinių veiksmų (ypač – teismo posėdžio) vietą ir su ja gerai susipažinti iš anksto. Šis susipažinimas gali būti tiek praktine mokymų dalimi (kai stebimas kito pagalbos aukoms specialisto, lydinčio nukentėjusįjį, darbas) arba bet kuriuo metu paties specialisto iniciatyva. Įprastai kiekvienas žmogus gali apsilankyti teismo rūmuose ir dalyvauti viešuose teismo posėdžiuose. Kai pagalbos aukoms specialistas yra pats susipažinęs su proceso veiksmo vieta, jis gali perduoti svarbiausią informaciją nukentėjusiajam ir jį nuraminti. 

Jei pagalbos aukoms specialistas neturi galimybių susipažinti su procesinių veiksmų atlikimo vieta iš anksto, specialistas privalo atvykti kaip įmanoma anksčiau ir išsiaiškinti, kur yra tualetas, kaip susisiekti su įstaigos personalu ir surinkti kitą reikalingą informaciją. Pagalbos aukoms specialistas taip pat turi gebėti lengvai bendrauti su baudžiamosios justicijos įstaigų darbuotojais, kad prireikus galėtų paklausti, kur rasti tam tikrą salę ar asmenį, arba gauti kitą reikalingą informaciją.

užtikrinti, kad būtų sudarytos visos sąlygos, būtinos nukentėjusiojo apsaugai: 

Pagalbos aukoms specialistas turėtų užtikrinti, kad būtų sudarytos visos sąlygos, būtinos apsaugoti nukentėjusįjį – iš anksto ar procesinių veiksmų dieną susisiekti su baudžiamosios justicijos pareigūnu, kuris atsakingas už procesinių veiksmų atlikimą ir pasiteirauti dėl reikiamų sąlygų užtikrinimo. 

Būtinoms sąlygoms gali būti priskirta: užtikrinimas, kad nusikalstamos veikos auka nesusitiktų su kaltininku (įtariamuoju ar kaltinamuoju) laukimo kambaryje arba neteiktų parodymų jo akivaizdoje.

• Bendradarbiauti su teisėjais, advokatais, teismo darbuotojais, policijos pareigūnais, kaltininkais, aukos ar kaltininko artimaisiais ir kitais nukentėjusįjį lydinčiais asmenimis:

Bendravimas su minėtais asmenimis yra būtinas siekiant apsaugoti nukentėjusįjį ir užtikrinti, kad būtų galima lengvai perduoti baudžiamojo proceso subjektams visą informaciją, kuri gali būti svarbi nukentėjusiojo interesams apsaugoti. 

Pagalbos aukoms specialistas turi gebėti atsakyti į aukos artimųjų užduodamus klausimus ir nepasiduoti kaltininko ar jo šeimos narių, draugų provokacijoms. Pagalbos aukoms specialistas privalo reaguoti į provokacijas, informuodamas atsakingus baudžiamosios justicijos subjektus ar kitus teismo darbuotojus.

• apsaugoti save nuo galimų baudžiamojo proceso dalyvių grasinimų:

Pasitaiko situacijų, kai pagalbos aukoms specialistas, lydėdamas nukentėjusįjį, sulaukia grasinimų iš kaltininko ar jo aplinkos. Pagalbos aukoms specialistas turi būti pasiruošęs tokiems grasinimams ir iš anksto pasidomėti ar kaltininkas pasižymi agresyviu ir impulsyviu elgesiu. Jei nukentėjusysis jaučiasi nejaukiai ar bijo kaltininko ar kitų žmonių ketinimų, reikėtų pasistengti, kad kontaktų su šiais asmenimis nebūtų.

• įtikinti nukentėjusįjį, kad jis nedvejodamas kreiptųsi į pagalbos aukoms specialistą, jei jaučia bet kokio pobūdžio diskomfortą (fizinį ar emocinį) 

Pagalbos aukoms specialistas turėtų nukentėjusiajam patarti atvykti šiek tiek anksčiau nei numatyta procesinių veiksmų pradžia – reikia laiko surasti patalpas, kuriose vyks procesiniai veiksmai bei kitam pasirengimui. Jei atvykstama į teismo posėdį, nukentėjusiajam turi būti išaiškinta, kad jis ar ji turi palaukti, kol bus pakviestas į teismo posėdžio salę duoti parodymus ir po parodymų davimo galės pasilikti salėje.

Reikėtų užsiminti nukentėjusiajam, kad kartais procesiniai veiksmai gali prasidėti vėliau nei numatyta, pavyzdžiui, nes ne visi dalyviai gali atvykti laiku. Tokiu atveju belieka tik laukti ir, jei nukentėjusysis yra vaikas, reikėtų pasirūpinti kuo jį užimti. 

Pagalbos aukoms specialistas turi žinoti kaip elgtis, jei nukentėjusysis dėl laukimo jaučia susierzinimą. Susierzinimas ypač gali sustiprėti, jei teismo posėdžio metu teisėjas parodymų davimui pirmiau pakviečia kaltinamąjį, o ne auką. Pagalbos aukoms specialisto užduotis yra paaiškinti, kad kaltinamasis taip pat turi procesines teises ir jos nebūtinai prieštarauja nukentėjusiojo teisėms, ir kad nukentėjusysis tikrai turės galimybę išdėstyti savo parodymus.

2.4 – Nukentėjusiojo palyda: geroji patirtis

Šioje dalyje pateikiama apibendrinta informacija apie tai, ko tikimasi iš pagalbos aukoms specialisto, kai jis lydi nukentėjusįjį:

• Valdyti situaciją, kai nukentėjusysis sutinka kalbėti tik su pagalbos aukoms specialistu. Ypač kai procesui vadovaujantis asmuo paprašo, kad pagalbos aukoms specialistas būtų tarpininkas bendraujant su nukentėjusiuoju; 
• Žinoti, kieno ir kaip reikia paprašyti patvirtinimo, kad nukentėjusysis dalyvavo atliekant procesinius veiksmus ir kur kreiptis dėl išlaidų kompensavimo;
• Pabaigus procesinius veiksmus pagalbos aukoms specialistas turi būti pasirengęs atsakyti į visus nukentėjusiojo klausimus bei abejones dėl teisinių procedūrų bei gebėti nupasakoti tolimesnę procesinių veiksmų eigą. 
• Padėti nukentėjusiajam jaustis tvirčiau ir drąsiau bei paskatinti pasidalinti savo jausmais su pagalbos aukoms specialistu.
• Bendradarbiauti su nukentėjusiuoju (o tam tikrais atvejais ir su kitais nukentėjusįjį lydinčiais žmonėmis) svarstant kaip geriausiai tvarkytis su sunkumais ir aukos emociniu bei fiziniu pažeidžiamumu, kurį lemia dalyvavimas procesiniuose veiksmuose.

Lydėdami vaiką ar jauną asmenį, tėvai ar globėjai dažnai klausia pagalbos aukoms specialisto ar paties nukentėjusiojo apie praėjusių procesinių veiksmų detales. Vaikai turėtų atsakyti tik į tuos klausimus, į kurios atsakyti jie nori ir jaučiasi galintys. O pagalbos aukoms specialistas turėtų suteikti bendresnį grįžtamąjį ryšį apie įvykusius procesinius veiksmus, neminėdamas smulkesnių detalių. Tačiau kartais tėvai ar globėjai gali norėti žinoti, kokius atsakymus į klausimus pateikė vaikai. Tokiu atveju pagalbos aukoms specialistas turėtų paaiškinti, kad vaikas turi pats nuspręsti, ar pasakoti tėvams ar globėjams apie tai, kas buvo pasakyta, ar ne. Tėvams ar globėjams taip pat reikėtų paaiškinti, kad jei vaikas nenori kalbėti šia tema, tai reikėtų gerbti jo norus ir nespausti kalbėti, nes priešingu atveju tai gali pakenkti sveikimo procesui.