Nusikalstamos veikos yra neigiami gyvenimo įvykiai, kurie gali nutikti kiekvienam. Be fizinių, psichologinių, finansinių ir socialinių padarinių, kuriuos gali sukelti patirta nusikalstama veika, didelė dalis asmenų, dalyvaujančių baudžiamuosiuose procesuose, susiduria su daugybe jiems kylančių klausimų, jaučia nerimą ir baimę.

Ne tik baudžiamojo proceso rezultatai (tiek nuteisus, tiek ir išteisinus kaltininką), bet ir pati procedūra turi didelę reikšmę nusikalstamų veikų aukoms. Manoma, kad nusikalstamų veikų aukų dalyvavimas teisminiame nagrinėjime, jei joms tinkamai nepadedama, gali turėti įtakos aukų psichinei sveikatai ar net sustiprinti su trauma susisijusius sunkumus, kilusius dėl patirtos nusikalstamos veikos. Tuomet stresas, kurį patiria nusikalstamos veikos auka teikdama parodymus, sustiprėja, ypač tuo atveju, kai apklausoje/posėdyje dalyvauja kaltininkas ar pašaliniai asmenys.

Jei aukos jaučia, kad teismo ar ikiteisminio tyrimo įstaigų pareigūnai neatsižvelgia į jų interesus, jausmus, elgiasi nepagarbiai ar nemandagiai, aukos gali manyti, jog jomis netikima. Apskritai, aukų kaltinimas, nejautrios pastabos, patirtos nusikalstamos veikos sumenkinimas verčia aukas galvoti, kad jų dalyvavimas procese yra bevertis. Visa tai gali sukelti antrinę viktimizaciją.

Tinkamas elgesys su aukomis baudžiamojo proceso metu taip pat gerina jų teikiamų parodymų kokybę, o tai yra vienas iš pagrindinių elementų, padedančių įgyvendinti teisingumą. Aukų sprendimas siekti teisingumo labai priklauso nuo pagalbos nusikalstamų veikų aukoms prieinamumo. Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros atlikti tyrimai įrodo būtinybę aukoms suteikti pagalbą, leidžiančią joms pasinaudoti savo teisėmis. 

Teikiama parama, teisinės konsultacijos ir tinkamas informavimas yra priemonės, suteikiančios nusikalstamų veikų aukoms daugiau galimybių, stiprinančios jų gebėjimus ir padedančios siekti teisingumo.

---